CCCP

Atsimenat šį raidžių derinį? Tai va, išvažiavom į Rusiją paviešėt. Ilgai pasienyje Narva/Ivangorod popieriukus pildėm. Vis klaida ir klaida. Tiesa, dar Estijos pusėj prasidėjo „kitokia tvarka“. Prie sienos pasakė rusiškai (Narvoj gyvena 80% rusų) kad jeigu nenori laukti eilėj penkių parų, (nors eilės jokios nebuvo) turi važiuot į kitą miesto galą, ten kažkokiam vagonėly susimokėt (dabar neatsimenu, gal apie 60lt.), tada pravažiuosi dabar . Taip ir padariau.

Peterburgas. Gražus didelis miestas. Baltosios naktys. Turistų daug.Viešbutyje kur gyvenom, jokių problemų, jokių išskirtinumų nepastebėjom.

Puškin/ Carskoe selo. O čia jau visai kitaip. Kaip mums pasakė – mieste gyvena apie 100.000gyventojų. Muziejaus darbuotoja pasiūlė 2 viešbučius (daugiau, kaip ir nėra) Vienas prie pat geležinkelio (atsisakėm) kitas- „Dom architektorov pensionierov“.Ot čia prisiminėm: kur gyvenom. Labai greit nusikeli 20 metų atgal. Atrodo smulkmenos, bet visteik malonios: a) privažiuot prie durų negalima net daiktų išsikraut, nes kelias užtvertas užrašu „tolko protivopožarnoi oxrane“. Sakau, gal galima tą užrašą patraukt? „Da vy sto? – atsako. Vonios kambaryje iš čiaupo pažymėto raudonai bėga šaltas vanduo ir atvirkščiai. O labiausiai veikia tonas ir poza.Ir viską prisimeni, viską. Ateini į viešbutį ir pajunti, kad ji čia šeimininkė, o tu- niekas.Žodžiu viskas atvirkščiai. Vadas ne tas kuris perka, kuris moka, o tas kuris parduoda...jis daro tau malonę, kad leido, kad aptarnavo, kad pardavė... Ir taip krautuvėj. Gal tik restoranuose, kavinėse – ne. Jaučiasi, kaip mergaitės stengiasi. Ir joms pavyksta. Tas vadovavimasis taisyklėmis, įstatymais, labai nemaloniai veikia. Pvz: Na atrodo, kas čia tokio, bet viešbutyje reikia atsakyt į klausimą: kuo dirbi? Ir jau negerai. Noris atsakyt, na koks tavo reikalas? Bet valdaisi.

Man atrodo, kad man lengviau, negu kitiems? Jeigu esu nuotaikoj, tai aš nukalbu joms visokių nesąmonių, pradedu dainuot ir dažniausiai jos pasiduoda. Pradeda kalbėt kitaip. Atsiranda šiluma. Pasikalbi jau ir kaip su žmogum. Ir į tave jau kaip į žmogų žiūri. Bet iš pradžių, tai kažkaip labai nejauku.

Naugardas. Muziejus.Kremlius. Pastatas gal XVII amžiaus. Storos skliautuotos sienos.Tualetas. Palikau gidę, prispyrė reiklalas. Bėgu tiesiai ten kur reikia. Sustabdo įsakmus moteriškas balsas: -„Dengi ložit zdes.“. Kelnės jau atsegtos, tai viena ranka laikau, kad nenukristų, kita ranka maišau piniginę ieškodamas 20 rublių (=2 litai). Paduodu. Sėdžiu. Po visko kartais reikia popieriaus. Deja. Nėra. O viskas vyksta čia pat. Prašau „Įsakmaus moteriško balso“, gal ji galėtų popieriaus paduot. Pasirodo jokių problemų! Pro durų apačią paduoda popieriaus. Žodžiu, visi patogumai.

Tarp miestų. Kaimai tarp miestų tai labai nekokie. Aplink Peterburgą ir Naugardą tiesiog siaubinga aura. Prie sulūžusių, kreivų namų,(atrodo, kad ten niekur tinkamai nedaryti pamatai) šiukšlinų kiemų, neasfaltuotų gatvių, žmogaus ūgio aukštyje per kiemus išvedžiotų dujotiekių, varnalėšom apaugusių patvorių labai gražiai prisideda nykus kraštovaizdis. Atrodo, kad net gamta šių žmonių nemyli. Nykios žemumos, lygumos, medžių beveik nėra. Tik įvažiavus į Pskovo sritį atsirado kalneliai, medžiai... Ir namai, jau tvarkingesni, net linksmiau pasidarė.

Žolė. Na su žole rusams atrodo susitvarkyt neįmanoma. Ir Naugarde ir Pskove stebėjau bandymus šienauti parkus, muziejų kiemus.. Bet tai tik nevykę bandymai: žolė kupstais išpešiota, o daugiausiai neįveikta. Taip ir auga, kaip Pagulby. Su atsodinimu- tas pats. Matosi atsodinti lopai. Bet kas iš to. Ji pasėta į neparuoštą žemę, o be to,jos niekas nelaisto, o be to, per ją visi vaikšto. Atrodo, kad čia tai beviltiškai neįveikiama problema. Kol kas.