Nuostabios dainos, aukštaitiška šnekta, puikus žmogus. Su didžiausiu malonumu klausau, Kazimierai, Tavo dainų. Ir visada prisimenu man įstrigusį atmintin įvykį iš savo vaikystės: į mokyklą važiuodavom traukiniu iš Gerkonių. O susitikt einant į Gerkonių stotį tekdavo prie posūkio nusileidus nuo Gerkonių mokyklos. Žiemos tada buvo ne kaip dabar: gilios ir šaltos, pūsnys aukštos. Prisimenu, kaip Tu, Kazimierai, pasukai pirmas, o man jaunesnei, trumpesnėm kojom mergičkai, liepei eit Tavo pėdom, kad būtų lengviau išbrist. Taip ir pasakei: "dėk kojas į mano pramintą taką, bus lengviau eit". Gal ir neprisimeni, bet man išliko...Dideli sentimentai apima, tai prisiminus. Būk sveikas, tegul kūrybinė ugnis niekada Tavęs neapleidžia.  Marytė Tamulevičienė (o kai žingsniavau iš paskos, buvau Dubakaitė).

Daina iš koncerto Zarasuose